Ar gali tas pats mokslinis tyrimas vienoje Europos šalyje būti pradėtas beveik iš karto, o kitoje – tik po kelių mėnesių? Tarptautinio tyrimo rezultatai rodo, kad skirtingi etinio vertinimo reikalavimai ir procedūros gali tapti reikšmingu iššūkiu mokslininkams, studentams ir tarptautiniam bendradarbiavimui.
Tarptautiniame moksliniame žurnale Research Ethics (SAGE Publications) paskelbtas straipsnis „Ethical regulation of human research in educational institutions for health professions: A cross-national study“ („Tyrimų, kuriuose dalyvauja žmonės, etinis reglamentavimas sveikatos priežiūros specialistus rengiančiose aukštosiose mokyklose: tarptautinis lyginamasis tyrimas“).
Viena iš straipsnio bendraautorių – Utenos kolegijos Medicinos fakulteto dekanė vyresnioji lektorė dr. Danguolė Šakalytė.
Tyrime dalyvavo 15 sveikatos priežiūros specialistus rengiančių aukštųjų mokyklų iš 11 Europos valstybių. Mokslininkai analizavo, kokiais dokumentais ir teisės aktais vadovaujasi skirtingų šalių institucijos, organizuodamos tyrimus su žmonėmis, kaip vyksta etinio vertinimo procedūros ir kiek laiko užtrunka gauti reikiamą pritarimą.
Tyrimo rezultatai atskleidė reikšmingus skirtumus. Nors institucijos vadovaujasi bendrais tarptautiniais mokslinių tyrimų etikos principais, jų taikymo procedūros skiriasi. Iš 15 tyrime dalyvavusių institucijų 13 nurodė, kad etinis pritarimas tyrimams su žmonėmis yra privalomas. Etinio vertinimo procesas skirtingose institucijose gali trukti iki vieno mėnesio, 2–3 mėnesius ar net 4–5 mėnesius. Šie skirtumai ypač svarbūs vykdant tarptautinius mokslinius tyrimus, kai skirtingų valstybių mokslininkai siekia kartu rinkti ir analizuoti duomenis. Nevienodi reikalavimai gali apsunkinti tyrimų planavimą, pailginti duomenų rinkimą ir padidinti administracinę naštą.
Tyrimo rezultatai naudingi ir aukštųjų mokyklų studentams, kurie atlieka empirinius tyrimus rengdami baigiamuosius darbus. Etinio vertinimo procedūrų planavimas laiku yra viena iš svarbių sąlygų, siekiant užtikrinti sklandų tyrimo vykdymą.
Straipsnio autoriai pabrėžia, kad siekiant veiksmingesnio tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo būtina didinti etinio vertinimo procedūrų skaidrumą, stiprinti institucijų tarpusavio komunikaciją, dalytis gerąja patirtimi ir kurti aiškesnes gaires tyrėjams.
Utenos kolegijos dalyvavimas šiame tyrime atspindi institucijos įsitraukimą į tarptautinius mokslinių tyrimų tinklus ir prisideda prie mokslinių tyrimų kultūros bei atsakingos tyrimų praktikos stiprinimo.
Publikacija: https://doi.org/10.1177/17470161261495270
