Seminaras, skirtas Černobylio AE avarijos 35-osioms metinėms

Seminaras, skirtas Černobylio AE avarijos 35-osioms metinėms
2021-04-20 15:56:16

1986 m. balandžio 26 d. įvyko didžiausia pasaulyje atominės elektrinės  avarija, turėjusi globalaus masto pasekmių.

Didžiulis radioaktyviųjų medžiagų  debesis keliavo per Europą, jis siekė ir pietvakarinę  Lietuvos dalį. Likviduojant avarijos pasekmes žuvo kelios dešimtys žmonių, nuo radioaktyviojo jodo poveikio tūkstančiai žmonių susirgo skydliaukės vėžiu.  Sustabdyti taršos sklaidą ir užkirsti kelią dar didesnei katastrofai bandė tūkstančiai žmonių. Gaisras per savaitę buvo užgesintas. Tačiau į atmosferą įsiveržė didžiuliai  radioaktyviųjų medžiagų  kiekiai. Nors pasaulis patyrė daug sukrėtimų ir kur kas daugiau aukų pareikalavusių katastrofų, tačiau Černobylio atominės elektrinės 4-ojo energijos bloko reaktoriaus sprogimas Ukrainoje (tuometinėje Ukrainos TSR) iš esmės pakeitė žmonių nuomonę apie atominių elektrinių keliamas grėsmes. Šiomis dienomis vykstant diskusijoms apie Lietuvos pasienyje pastatytą Baltarusijos atominę  elektrinę ir jos keliamus pavojus, ši tema tampa labai aktuali.

Balandžio 26 d. Verslo ir technologijų fakulteto Aplinkos apsaugos inžinerijos studijų programos komitetas pakvietė kolegijos bendruomenę ir visuomenę į nuototolinį seminarą, skirtą Černobylio AE avarijos 35-osioms metinėms paminėti.

Seminaro metu aktualia ir labai vertinga informacija dalinosi:
  •  Danutė Šidiškienė, Radiacinės saugos centro, Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus specialistė, pranešime „35 metai po Černobylio AE avarijos: išmoktos pamokos, naujos branduolinių avarijų grėsmės" pristatydama pagrindinius faktus apie įvykusią avariją, jos poveikį, aptarė branduolinių ir radiologinių avarijų riziką Lietuvos gyventojams ir ką turėtume daryti.
  • Raimonda Gudelaitienė, A. Masevičiaus įmonės „Girios“ laborantė (MPT-17I grupės studentė), pranešime „Miško grybų ir uogų užterštumas radionuklidais“ pristatė, kaip yra matuojamas radionuklidų kiekis miško gėrybėse, kokie grybai ir uogos linkę kauti kenksmingas medžiagas.
  • Giedrė Pratkelytė, Norfos vaistinės vaistininkė-vedėja, pranešime „Kalio jodido būtinumas: kada ir kaip?“ seminaro dalyviams paaiškino kalio jodido tablečių poveikį, kodėl jos yra būtinos, kada ir kaip jas vartoti.

Renginį moderavo doc. dr. Inga Jakštonienė.

Seminaro akimirkos čia.

Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Darnaus vystymosi aspektai: teorija ir praktika"

2024 m. balandžio 18 d. Utenos kolegijoje vyks tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Darnaus vystymosi aspek...

Skaityti plačiau

Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Įrodymais grįsta praktika: nuo sveikatos — link socialinės gerovės"

2024 m. balandžio 17 d. Utenos kolegijoje organizuojama IV-oji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Įrodyma...

Skaityti plačiau

Erasmus+ tarptautinė savaitė

Balandžio 15–19 dienomis Utenos kolegijoje – ERASMUS+ TARPTAUTINĖ SAVAITĖ. Kviečiame aktyviai dalyvauti Sa...

Skaityti plačiau

Erasmus+ programoje – tvarumo idėjos ir praktiniai sprendimai

Balandžio 8-12 d. kolegijoje vyko Erasmus+ mišri intensyvi programa „Tvarus vartojimas“, organizuota...

Skaityti plačiau