utenos-kolegija.lt
Kalbą kuriame mes visi

Kalbą galima apibūdinti  kaip gyvą organizmą, kuris keičiasi ir auga. Atsiradus naujiems daiktams ir reiškiniams, atsiranda ir nauji žodžiai. Iš pradžių - šnekamojoje ir specialistų kalboje, masinės informacijos priemonėse, o vėliau užfiksuojami kalbininkų. Gyvoji kalba yra pati svarbiausia komunikacijos priemonė.

Tam tikru laikotarpiu lietuvių kalboje atsiradę nauji žodžiai yra vadinami naujažodžiais. Jie į kalbą patenka keliais būdais. Geriausiai pastebimi skoliniai – žodžiai, turintys svetimą šaknį. Naujadarais laikomi ir nauji žodžiai, padaryti iš lietuvių kalboje jau fiksuotų šaknų. Trečia naujažodžių rūšis – žodžiai, įgavę naujų reikšmių.

Kasmet lietuvių kalba praturtėja tūkstančiais specialiosios (terminų) ir bendrosios vartosenos naujų žodžių. Naujadarais pavadinami įvairūs politiniai, ekonominiai, socialiniai, kultūriniai visuomenės gyvenimo reiškiniai daugiatautėje ir daugiakalbėje globalizacijos aplinkoje, atsiranda naujų sąvokų, autorinių naujadarų. Vieni jų prigyja, įsitvirtina kalboje, kitų žmonės nepriima. Štai, pvz., kalbininkų siūlyti, bet nesulaukę visuomenės pritarimo ir ,,nunykę naujadarai: kaip spirdžius (futbolininkas), trykšlys (fontanas), vaizduoklis (monitorius) ir kt.

2011 m. buvo pradėtas kurti skaitmeninis Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas, kurio pildymo darbus ir toliau tęsia Lietuvių kalbos institutas. Šiame žinyne kaupiami nuo XX a. pabaigos lietuvių kalboje atsiradę ir dabartinėje viešojoje vartosenoje atsirandantys nauji žodžiai, žodžių junginiai ir santrumpos, naujos žodžių reikšmės, taip pat informacija apie naujažodžių kilmę, vartojimą ir norminimą. Prie šios nuolat besikeičiančios, besiplečiančios duomenų sankaupos tobulinimo gali prisidėti visi pageidaujantys, siųsdami pastabas ir siūlymus ( http://naujazodziai.lki.lt/?Jusu_siulymai).

Visuomenė įvairiais būdais yra įtraukiama į naujažodžių kūrybą ir vertinimą. Jau antrą kartą Lietuvoje buvo surengti Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai, kuriuos  organizavo Lietuvių kalbos draugija kartu su „Lietuvos žiniomis“ ir Lietuvių kalbos institutu. Į Metų žodį ir Metų posakį pretendavo tiek naujai sukurti žodžiai, tiek seni žodžiai, vartojami naujame kontekste ar įgiję naują reikšmę. Metų žodžiu interneto balsuotojai išrinko žodį švaistuomenė. Jį sukūrė reklamos agentūra „New!“ ir naudojo „Ežio“ paslaugų reklamoje. Daug balsų gavo Rimvydo Valatkos išpopuliarintas gandragalvis bei patiktukas, įvardinantis socialinių tinklų jausmaženklį – pakeltą nykštį (angl. „like“). Komisijos balsavimu Metų žodžiu išrinktas žodis nuošliauža (įprasta reikšmė – „žemių masė, atitrūkusi nuo šlaito ir nuslinkusi žemyn“. Nauja žodžio reikšmė – „šiek tiek kvaištelėjęs, trenktas žmogus“). 2017-ųjų Metų posakio rinkimuose komisijos ir balsavusiųjų internetu nuomonės sutapo: daugiausia balsų buvo skirta posakiui „Laikausi kaip .... Gedimino kalnas“.

O kokios gi tendencijos vyravo 2018 m. rinkimuose? Kaip pastebėjo kalbininkė Daiva Murmulaitytė, visuomenė šiais interneto ir socialinių tinklų laikais labai greitai reaguoja į vienus ar kitus įvykius, nedelsdama reiškia savo nuomonę įvairiais, ypač nuskambėjusiais, klausimais ir daro tą laisvai, nesivaržydama (šios srities naujažodžių daryba neretai svyruoja ties žodžių žaismo ir patyčių riba). Pavienių, situacinių, autorinių naujažodžių atsiranda nemažai ir jie čia pat nedingsta, kaip šnekamojoje kalboje. Iš viso šiemet buvo pasiūlyti į 2018 Metų žodžio ir Metų posakio titulą buvo pasiūlyti 53 žodžiai ir 45 posakiai. Rinkimų komisijos nariai, apsvarstę siūlymus, atrinko po 15 pretendentų, vertų varžytis dėl Metų žodžio ir Metų posakio vardo.

Metų žodžiu pretendavo tapti ilgasėdis, kirtimas, Naisiada, mytukė, mokytojai, profansionalas, puslapiakarpys, Sausuva, Spartanas, šimtmetis, „užkandnešys“, „vaikmušys“, „valstybė“, „Vanaginės“ ir „veryganas“.

Metų posakį buvo siūloma rinkti iš šių variantų: „aptarnauti provokaciją“, „klonuoti Roką Masiulį“, „kriminalizuotas sumuštinis“, „pasivyti vijimosi būdu“, „viešųjų ryšių pasaka“, „taikomoji sąžinė“, „tulpių paštas“, „Aš vejuosi pensiją“, „Būklė laikoma kritine, o situacija – stabilia“, „Esam tik nusipelnę gyventi geriau, o gyvensim vėliau“, „Geram gyvenimui neužtenka gerų prekių ir gerų paslaugų – reikia ir gerų žmonių“, „Kartais keturi žaidėjai žinom, ką žaidžiam, o penktas nežino...“, „Svarbiausia, ką pagalvos užsieniečiai, visa kita – smulkmenos“, „Vaikų teises iškviesiu“, „Viešpatie, te Lietuva būna vilties švyturiu“.

Komisija Metų žodžiu išrinko žodį ŠIMTMETIS, internetiniame balsavime nepralenkiamas buvo VERYGANAS. #MetųPosakio rinkimuose komisija daugiausia balsų skyrė posakiui VAIKŲ TEISES IŠKVIESIU. Jis iš pradžių pirmavo ir internetiniame balsavime, bet galiausiai į pirmą vietą išsiveržė garbaus svečio – popiežiaus Pranciškaus – linkėjimas VIEŠPATIE, TE LIETUVA BŪNA VILTIES ŠVYTURIU.

Šaltiniai:

Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas - http://naujazodziai.lki.lt/

Daiva Murmulaitytė. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas ir naujadarų tyrimų perspektyvos - http://www.bendrinekalba.lt/Straipsniai/89/Murmulaityte_BK_89_straipsnis.pdf

2017 Metų žodžio rinkimų kraitė - https://www.lzinios.lt/Prie-kavos/2017-uju-metu-zodzio-rinkimu-kraite-verygininkai-grybaknyge-migloputa-/251708

Ramutė Kavoliūnienė, Utenos kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto Dalykinės komunikacijos dėstytoja